lapėžas — lapė•žas sm. prasta žolė: Tik puikios žolės teauga palaipstais, ne kokie lapė•žai Trk … Dictionary of the Lithuanian Language
liežti — 1 liẽžti, ia, ė 1. tr., intr. K liežuviu braukyti, laižyti: Su liežuviu liẽžia jautis žolę, o smaližius torielių J. Karvė žemę liẽžia, kur sūrimas išpiltas Žl. Liẽžia kap karvė veršį Dkš. Šuo prikiša snukį prie jos burnos ir liẽžia Skr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
lipti — 1 lìpti, a, o ( ė); R 1. intr., tr. žengti, kopti (aukštyn, į ką, per ką, žemyn): Ans lìpa aukštyn palaipstais J. Lipù per tvorą K. Lipiaũ lipiaũ [į medį] ir tik lig pusei teįlipiau Ėr. Vaikas į medį lipa kaip voverė, bematant ir viršūnė[je] … Dictionary of the Lithuanian Language
pagal — pagal̃ praep. su acc., gen., instr., pãgal 1. nurodant vietą, greta kurios judama: Eik čia pagal tvorą J.Jabl. Arklys suka iš kelio ir eina pagal griovį – gali įversti Lnkv. Brisk pagal kraštą Dj. Pašmukš pagal sieną į kamarą Skd. Ten vaikščiojo … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalniui — pakal̃niui adv. K, Skr; Q79, R62 į pakalnę: Eik pakal̃niui, t. y. palaipstais kalno J. Čia labai gera lakstyti prieš kalną ir pakalniui I.Simon. Pasišokėdama kaip kurapka rietėjo pakalniui Žem. Jeigu žmogus, stovėdamas ant skardžio, padaro vieną… … Dictionary of the Lithuanian Language
palaipais — palaipaĩs adv. žr. palaipstais: 1. Vaikas įlipo į medį palaipaĩs Brs. Apynys eina palaipaĩs nu šakelės ant šakelės Brs. 2. Šaknis aug palaipaĩs, t. y. pažemiu toli eit, netoli viršaus, ne į gilumą J. Palaipaĩs auga šundriekos Als. Agurklai… … Dictionary of the Lithuanian Language
palaipoms — palaipõms adv. žr. palaipstais 1: Apynys lipa palaipõms į kartį Brs … Dictionary of the Lithuanian Language
palaipstinis — palaipstìnis, ė adj. (2) žr. palaipinis: Palaipstìnės bulvės eina palaipstais toli nu kero, vėlybos Rt … Dictionary of the Lithuanian Language
palaipstom — palaipstõm adv., palaipstõms žr. palaipstais 1: Palaipstõms einu Nm. Tai pasigėrė, net palaipstõm eina Nm … Dictionary of the Lithuanian Language
palaipsčioms — palaipsčiõms adv., palaipsčium̃s žr. palaipstais: 1. Įsikibęs eina palaipsčium̃s, griūna i vėl kelias Erž. Mažas vaikas eina palaipsčium̃s Erž. 2. Bulvės išejo palaipsčiõms Rt … Dictionary of the Lithuanian Language